klapkė

×klàpkė (l. klapka) sf. (2) 1. žr. klapė 1: Ar klàpkė užsidarė? Alk. Jonai, žiūrėk, katė tupi ant klàpkės Kt. 2. su klape uždaromas narvelis: Ir mūs vaikai pritaisė medy klàpkę Vlkv. Išleiskit karvelius iš klàpkės Bgt.